Apie reklamą
Jau kurį laiką jaučiau, jog noriu pakalbėti reklamos tema ir manau, kad šiandien tai pribrendo. Pribrendo, nes vakar po vienu įrašu, kuriame integravau produktą, gavau tokį komentarą: “Jau seku jus kurį laiką, didžiąją dalį receptų išbandžiau pati. Ačiū ir už šį! Tik gaila, kad imatės reklamos kaip ir visi kiti panašaus tipo tinklaraštininkai.. :( Sėkmės!”
O kodėl gaila? Ar šis receptas tapo mažiau naudingu? Laikausi principo kalbėti tik apie produktus, kurių vertybės sutampa su manosiomis, kuriuos iš tiesų rekomenduoju, naudoju ir apie kuriuos tikrai papasakočiau draugei ar mamai. Tik šiuo atveju turiu didesnę platformą, kurioje galiu dalintis ne tik su draugėm, bet ir su visais kitais bendraminčiais. Ši veikla atima nemažai laiko ir energijos, gal tik atrodo atvirkščiai stebint per ekraną. Sukurti turinį, kuris būtų naudingas, estetiškai patrauklus ir įdomus (nesakau, kad visada pavyksta tai įgyvendinti) kainuoja nemažai išteklių, tad kartais malonu gauti atlygį už darbą ne tik “ačiū” forma, bet ir tokia iš kurios galėčiau funkcionuoti realiame pasaulyje (bet primenu, kad tik tada, kai produktas atitinka visus mano kriterijus ir kokybės sąvoką!).
Suprantu, yra nemažai “influencerių”, kurie už pinigus šneka apie bet ką, todėl kartais sunku susigaudyti ir suprasti kas tikra, norisi visus priskirti kategorijai “ai dar vienas eilinis parsidavęs influenceris”. Bet patikėkit manim, kiek daug pasiūlymų aš atsisakau ir kaip stipriai atsirenku apie ką šnekėti. Nuo pat pradžių Nestoro maisto tikslas buvo dalintis įžvalgomis, patarimais ir kasdieniais atradimais. Kaip anksčiau, taip ir dabar stengiuosi su jumis būti kuo atviresnė, nuoširdesnė ir nebijoti parodyti visas savo puses. Dar kartą pasikartosiu, viskas apie ką kalbu atitinka mano kokybės suvokimo sąvokas ir viską rekomenduočiau savo artimiausiam. Kaskart labai pergyvenu ar pavyko tinkamai iškomunikuoti vieną ar kitą dalyką, bet tikiuosi, kad šįkart pavyko ir kad leidau patikėti bei pasitikėti. Ačiū, kad esat kartu!
Tarptautinė psichinės sveikatos diena (mintys apie emocinę sveikatą)
Visi čia aplink sveikina su tarptautine košės diena, o aš norėčiau pasveikinti su tarptautinė psichikos sveikatos diena!
Dažnai kalbu apie sveiką mitybą ir vis dažniau stengiuosi pabrėžti, kad man sveika mityba yra mažiau apie ryškų pilvo presą, daugiau apie gerą savijautą bendrai. Į šią geros savijautos sąvoką įeina ir psichinė sveikata, tiksliau psichinė sveikata sudaro labai didelę jos dalį. Sveika mityba (bei siekimas nekaltinti savęs, jei nepavyko taip kaip norėčiau) yra vienas iš būdų kaip aš prisidedu prie savo psichikos sveikatos gerinimo. Kaip dar aš prie to prisidedu?
Apie dalykus, kurie man neduoda ramybės stengiuosi išsipasakoti ir kuo mažiau laikyti viduje
Užsiimu mėgstama fizine veikla, pradėdant bėgimu ar dviračio minimu baigiant ilgesniais pasivaikščiojimais ir kalanetika
Atsakingiau žiūriu į alkoholio vartojimą (visko nutinka, bet paskutiniu metu daugiau dėmesio skiriu šiam punktui)
Leidžiu sau išsimiegoti ir nepervargti
Nemažai keliauju, man tai labai padeda jaustis geriau
Ko kol kas nedarau, bet netolimoje ateityje norėčiau daryti?
Lankytis pas psichoterapeutą. Kartais gali atrodyti “ai, mano bėdos nėra tokios rimtos ir man to nereikia”, bet manau kiekvienam iš mūsų tai yra reikalinga, bent profilaktiškai.
O kaip jūs rūpinatės savo psichinės sveikatos gerove?
Kodėl aš pradėjau vengti sveiko maisto parduotuvių?
Ne, ne todėl, kad nusprendžiau mesti sveiką gyvenimo būdą. Bet kuo toliau, tuo labiau suprantu, kad norėdama palaikyti balansą ir maitintis sveikiau neprivalau lankytis tik sveikuoliško maisto skyreliuose ar parduotuvėse. Kad tai suprasčiau man prireikė išleisti nemažai pinigų nereikalingoms prekėms. Prireikė iššvaistyti ir nemažai laiko, nes ten užsukus būni įtrauktas į “super maisto” sūkurį. Ir prireikė išmokti skaityti etiketes bei nepasiduoti jų manipuliacijoms. Pabandysiu paaiškinti ką turiu omeny. Man atrodo, kad sveikas gyvenimo būdas įgavo visą krūvą klišinių savokų. Dažnai gali pasirodyti, kad tokie užrašai kaip “veganiškas”, “be glitimo”, “be cukraus” produktą paverčia savaime sveikuolišku. O išties neretai tai būna tik manipuliaciniai užrašai tiems, kurie mažiau gilinasi. Juk išties jei produktas veganiškas, tai dar nebūtinai reiškia, kad jis sveikuoliškas. “Be pridėtinio cukraus” nereiškia, kad cukrus nebus pakeistas saldikliais, kas mano žiniomis nėra sveikesnis pasirinkimas. O užrašas “be glitimo” yra skirtas jo netoleruojantiems ar sergantiems celiakija. Galėčiau tęsti, bet esmę turbūt supratot.
Dabar, kai jau žinau, kad tai nėra raktas į sveikesnę mitybą, galiu pasidalinti kas mano požiūriu yra raktas į šią kelionę. Šiomis dienomis įprastuose prekybos centruose ar turguje galima rasti visą galybę “supermaisto” už gerokai mažesnę kainą. Tas “supermaistas” apie kurį šneku yra pilnagrūdžiai produktai, ankštiniai produktai, daržovės, vaisiai, šviežia žuvis ir t.t. Paprasčiau tariant - kuo įvairesni neperdirbti produktai.
Žinau, kalbu akivaizdžius dalykus, bet kartais yra lengva pamiršti, kad organizmui vertingi produktai yra ne tik tie su garsiais užrašais, ir ne tik tiek kurie kainuoja didelius pinigus. Viskas daug paprasčiau.
Be to, pradžioje teksto panaudojau žodį “vengiu”, o ne “atsisakiau”, nes taip sakydama meluočiau. Tikrai vis dar kartais apsilankau šiuose skyreliuose, nes labai smagu save pradžiuginti kokiu prabangiu sveikuolišku batonėliu skubant ar tingint gamintis pačiai, bet tai tikrai neprivalo tapti kasdienybe.
Linkėjimai iš sveikuoliškų parduotuvėlių mekos Lisabonos!